pakilti — pakìlti intr. 1. užlipti kur aukštai: Elena net nepajuto, kaip pakilo į kalną rš. Čikas pakilo laiptais aukštyn rš. Į tribūną pakyla Stalininės premijos laureatas (sov.) sp. 2. pasikelti aukštyn: Rogės ūmai pakilo į orą, atsitrenkė į kažką ir… … Dictionary of the Lithuanian Language
naujas — naũjas, à adj. (4) 1. neseniai atsiradęs, padarytas, įsigytas: Te dabar naũjas kelias išvestas Sb. Naujỹsis plentas uždarytas da Ktč. Naujas sodžius (nausėdija) SD230. Netrukus Meldutis prie senojo eglyno pasistatė naują trobą J.Dov. Abipus… … Dictionary of the Lithuanian Language
įgauti — 1. žr. gauti 1: Įgãvo vaikas peilį ir susiraižė nagus Vvr. Džiaugėsi tokį didžiai gerą daiktą įgavę BsPI62. Muštasis, žiužį įgavęs (žaidžiant), vėl pabrūkš kitam įdavė M.Valanč. Vaikams didžiau prakutus, įgavau, kas man darbe padeda Žem. Tėvo… … Dictionary of the Lithuanian Language
nuo — 1 nuõ praep. su gen., dat. ir su prieveiksmiu, nū̃ (ž.), nù, nõ žodžių linksniai su šiuo prielinksniu rodo: I. judėjimo kryptį: 1. tolyn ar artyn iš kurios nors pusės: Atėjo nuõ miško Sb. Atėjo nuo ano galo Tr. Ateit nū̃ tai muitinei latvis… … Dictionary of the Lithuanian Language
mesti — mèsti, mẽta, mẽtė 1. tr. sviesti tolyn, aukštyn, žemyn: Mesčiau šluotelę kairion šalelėn, o pati jauna aukštan svirnelin (d.) Čb. Metì (mesk) viedran! Dsn. Baltą žąsį peša, šalia plunksnas mẽta Dkš. Ji ma[n] metė obuolėlį par stiklo langelį… … Dictionary of the Lithuanian Language
užkirsti — 1 užkir̃sti, ùžkerta, užkir̃to 1. tr. kirviu ar kuo kitu padaryti, užpjauti rantį, ženklą: Negilioji užkarta arba užkirtimas toje pusėje, kur numatoma versti medis, esti užkertama taip Šauk. Su dalgiu užkirsk ribą ant pievos J. Užkir̃sk karbą,… … Dictionary of the Lithuanian Language
skaldyti — skaldyti, o ( ija N, yja [K]), ė ( ijo N) K, Rtr; N iter. skelti. 1. tr. SD361, R, Sut, I, L, Nmč, End, Plm, Zt, Pb, Dl, Všn daug kartų skeliant, smulkinti į dalis, į gabalus: Skaldau medžius, akmenis J. Malkos skaldyt – sunkus darbas senam Skdt … Dictionary of the Lithuanian Language
užimti užima — užim̃ti, ùžima (ùžema), ùžėmė I. tr. 1. suimti; pagauti; pasiekti: Nekirpk (nepjauk) morkų lapų taip trumpai, paskuo nebužimsi Trk. | Užuėmė (pagavo) jie žuvų daugybę BtLuk5,6. | Įkelk karves tik kiek liežuviu užima (pasiekia, užsiekia) Gs. |… … Dictionary of the Lithuanian Language
širdis — širdìs sf. (3) K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ; gen. sing. ès KlbIII77(Lkm, Tvr), LKGI226(Ktk, Sv, Lkm), LD266(Lkm, PIš, Ktk, Rš), GrvT17; nom. pl. šìrdes KlbIII77(Lkm, Tvr), LKGI226(Ktk, Sv, Lkm), LD266(Lkm, Plš, Ktk, Rš), LKKXI175(Zt); gen. pl. širdų̃… … Dictionary of the Lithuanian Language
iškelti — iškelti, ìškelia, iškėlė tr. I. išimti, ištraukti, išlaipinti; pakelti aukštyn, pakilti; išarti, išplėšti. 1. išimti ką (ppr. sunkų) iš kur nors: Iškelk kūdikį iš lopšio J. Žiobt ir apžiojo žuvis meškerę, ir iškėliau lyną Šts. Iškelkite mums avį … Dictionary of the Lithuanian Language
